
Kaip vyko testas
Testą atlikome 2026 m. gegužės 23 d. Pastatėme tris medinius namelių modelius dvigubomis sienomis. Į vieną tarp sienų įdėjome GRIZO Thermo+ izoliaciją, į antrą 10 cm storio mineralinę vatą (su 12–14 cm vėdinamuoju tarpu), o trečias liko be izoliacijos. Modeliai 2 valandas stovėjo tiesioginėje saulėje, o temperatūrą viduje elektroniniu būdu registravome kas 10 sekundžių.
1 testas: GRIZO Thermo+ vs modelis be izoliacijos
Abu modeliai testą pradėjo esant 17,5°C. Po 2 valandų modelyje be izoliacijos buvo 38,3°C (temperatūra pakilo 20,8°C), o modelyje su GRIZO Thermo+ izoliacija 23,8°C (pakilo 6,3°C). Modelyje su GRIZO Thermo+ buvo 14,5°C vėsiau, o temperatūra jame pakilo daugiau nei tris kartus mažiau.

2 testas: GRIZO Thermo+ vs 10 cm mineralinė vata
Modelis su GRIZO Thermo+ izoliacija testą pradėjo esant 17,8°C, o modelis su vata esant 17,3°C. Po 2 valandų modelyje su GRIZO Thermo+ buvo 20,1°C (pakilo 2,3°C), o modelyje su vata 23,1°C (pakilo 5,8°C). Taigi modelis su GRIZO Thermo+ pradėjo 0,5°C šiltesnis, o baigė 3,0°C vėsesnis. Temperatūra jame pakilo daugiau nei du kartus mažiau nei modelyje su vata.

Ką tai rodo
Mūsų teste 10 mm storio GRIZO Thermo+ izoliacija geriau apribojo vidaus įkaitimą nei 10 cm mineralinės vatos. Tai šiluminės spinduliuotės atspindėjimo poveikis, kurio klasikinė izoliacija nesukuria. Todėl ji tinka ten, kur saulė stipriai įkaitina stogą ir sienas, o kiekvienas centimetras svarbus, pvz., žemose palėpėse.
GRIZO atliktas testas, 2026-05-23. Rezultatai galioja aprašytomis sąlygomis.


